Dr. Irena VAIÐVILAITË. VYSKUPØ SINODAS? Kas jis ir kà veikia? (Artuma)
 
 

2014 m. Spalio 5–19 dienomis Romoje vyks popieþiaus suðauktas ir ðeimai skiriamas Vyskupø Sinodas tema „Pastoraciniai iððûkiai ðeimai evangelizacijos kontekste“. Manoma, kad Sinodas imsis eilës karðtø klausimø – nuo kontracepcijos ir tos paèios lyties asmenø santuokø iki galimybës iðsiskyrusiems ir vël susituokusiems asmenims pilnutinai dalyvauti Eucharistijoje, paprasèiau sakant – priimti Komunijà. Atidþiai stebintiems Katalikø Baþnyèios gyvenimà ðis Sinodas ádomus popieþiaus Pranciðkaus ádiegtomis naujovëmis, kuriø tikslas – padaryti já tikros ir gyvos diskusijos dël Baþnyèios laikysenos jai svarbiais klausimais vieta.

1965 metais, pasibaigus Vatikano II Susirinkimui, popieþius Paulius VI, atsiliepdamas á Susirinkimo iðkeltà kolegialumo Baþnyèioje klausimà, sumanë Vyskupø Sinodà kaip popieþiaus patariamàjà institucijà ávairiomis svarbiomis Baþnyèios gyvenimo temomis. Popieþius reguliariai ðaukia viso pasaulio katalikø vyskupø delegatus aptarti kurios nors aktualios temos. Sinodà galima palyginti su Baþnyèios rentgenograma, nes jame dalyvaujantys vyskupai pasisako daugybe jiems rûpimø klausimø, tik nepriima sprendimø. Susipaþinæs su Sinodo darbo rezultatais ir siûlymais, popieþius priima sprendimus ir paskelbia baigiamàjá dokumentà, vadinamàjá Apaðtaliðkàjá paraginimà.

Dauguma ligðioliniø Sinodø vyko ilgo ðventojo Jono Pauliaus II pontifikato metu. Jis ir jo ápëdinis Benediktas XVI dalyvaudavo Sinodø darbe, klausydamiesi vyskupø ið viso pasaulio pasisakymø. Jonas Paulius II turëjo áprotá tuo pat metu skaityti brevijoriø. Atsirado ðmaikðtuoliø, teigusiø, kad popieþius skaitydavo ið anksto parengtà baigiamàjá Sinodo dokumentà. Tame juoke bûta tiesos, nes per sàlygiðkai trumpà laikà, skirtà Sinodo darbui apibendrinti, bûdavo sunku sutraukti gausius ir labai ávairius vyskupø pasisakymus, kuriems buvo skiriama po penkias minutes. Tad ið anksto Romos kurijoje bûdavo parengiami savotiðki baigiamosios sintezës apmatai, kuriuos vëliau papildydavo kai kuriais svarstymø elementais. Todël ilgainiui ið Sinodø imta tikëtis vis maþiau ir daugeliui tapo akivaizdu, kad reikalingos permainos, norint iki galo ágyvendinti Pauliaus VI kolegialaus vyskupø ir popieþiaus bendradarbiavimo sumanymà. Tokiø permainø beveik ið karto po savo iðrinkimo ëmësi popieþius Pranciðkus. Þvelgiant á jo sprendimus susidaro áspûdis, kad dabartinis popieþius norëtø Sinodus priartinti prie ankstyvosios Baþnyèios vyskupø susirinkimø arba prie dabartinës Ortodoksø Baþnyèios vyskupø Sinodø, kuriuose ne tik diskutuojama, bet ir priimami sprendimai. Pranciðkus taip pat nori sustiprinti tiesioginá Sinodo ryðá su popieþiumi ir susilpninti biurokratiniø Vatikano institucijø vaidmená Sinodo rezultatams.

Nauju Sinodo sekretoriumi Pranciðkus paskyrë ilgametá diplomatà Lorenzo Baldisseri ir suformavo pastovø Sinodo sekretoriatà, kuris nuo ðiol veikia ne tik kas pora metø vykstanèiø Sinodø metu, bet visà laikà. 2013-øjø spalá Pranciðkus susitiko su Sinodo taryba, kurià sudaro 15 nariø ið viso pasaulio. Dvi dienas trukusá susitikimà ir popieþiaus ásitraukimà jo dalyviai komentavo labai entuziastingai. Galima neabejoti, kad popieþius atidþiai ir nuosekliai dalyvaus ir Sinodo darbe. Spalio mënesio Sinodas yra parengiamasis kitais metais tuo paèiu metu trims savaitëms ðaukiamam Sinodui, kuriame daug daugiau vyskupø svarstys tas paèias problemas, remdamiesi ðiømetinio darbo rezultatais.

Kà tik paskelbtame ðiø metø Sinodo dalyviø sàraðe (jø bus 253), be nacionaliniø vyskupø konferencijø pirmininkø ir Romos kurijos padaliniø vadovø, randame keliolika popieþiaus paskirtø balso teisæ turinèiø dalyviø, tris vyrø vienuolijø atstovus, keliolika ekspertø, kitø krikðèioniø Baþnyèiø atstovø ir apie 30 stebëtojø, ið kuriø – 14 kvieèiamø pasisakyti sutuoktiniø porø. Popieþius akivaizdþiai nori apie ðeimos klausimus iðgirsti „ið apaèios“.

Prieð metus popieþiaus valia Sinodo sekretoriatas visai Katalikø Baþnyèiai iðplatino klausimynà ðeimos, lytinio gyvenimo, poþiûrio á seksualumà ir prokreacijà klausimais. Atsakymai atëjo ið 114 vyskupø konferencijø ir maþdaug 800 katalikiðkø organizacijø. Nors laiko buvo nedaug, vis dëlto ðiø metø Sinodas prasideda ne nuo abstrakèiø pasvarstymø, o nuo daug artimesnës tikrovei informacijos apie problemas, su kuriomis susiduria ðeimos ávairiose pasaulio dalyse.

Šis Sinodas truks dvi savaites. Pirmàjà, uþuot kelias dienas skaitæ kalbas, kaip bûdavo anksèiau, vyskupai praðomi per tris minutes pristatyti ið anksto raðtiðkai pateiktas savo nuomones. Jø praðoma sutelkti dëmesá á vienà temà ir, jei reikia, reaguoti á prieð juos iðsakytas mintis. Antrà savaitæ bus dirbama maþose kalbinëse grupëse. Uþuot, kaip bûdavo anksèiau, svarstæ popieþiaus siûlymus, ðá kartà Sinodo nariai dirbs su klausimyno ir pasisakymø pagrindu parengtu Sinodo darbo apibendrinimu, atsakant á kiekvienà temà. Šis dokumentas bus skirtas 2015 metø Sinodui. Sinodui vadovaus arkivyskupas kardinolas Péteris Erdő (lietuviams paþástamas ið Þemaièiø Krikðto jubiliejaus iðkilmiø). Lietuvai atstovaus LVK vicepirmininkas vyskupas Rimantas Norvila, o Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro direktorius Algirdas Petronis pakviestas kaip ekspertas.

Spalio Sinodas labai domina þiniasklaidà, ypaè Vakarø ðalyse, kuriose átampa dël kai kuriø Baþnyèios mokymo apie lytiðkumà ir lytinæ moralæ nuostatø juntama nuo XX a. vidurio. Ta átampa egzistuoja ne tik sekuliarioje visuomenëje, bet ir Baþnyèios viduje. Be to, klausimai, kuriuos svarstys Sinodas, aktualûs visiems, nes apima þmogaus gyvenimui esminá lytiðkumo klausimà. Jau metus katalikiðkoje þiniasklaidoje reguliariai pasirodo poleminiai teologø ir vyskupø pasisakymai dël iðsiskyrusiø ir naujas poras sukûrusiø katalikø galimybës dalyvauti sakramentuose. Atrodo, kad bûtent tokiõs, tikros diskusijos popieþius ir siekia.

©  „Artuma“, 2014 m. spalis / 10.

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt